- pašarautojas
- pašaráutojas, -a smob. (1) 1. Vj kas ieško, prašinėja pašaro: Pardien kiek tų pašaráutojų pervažiuodavo! Trgn. 2. BŽ596 kas rūpinasi šieno pristatymu, ėmimu kariuomenei: Pagriebdavome karinius pranešimus ir išvaikydavome pašarautojus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.